Kartais tėvai mano, jog jų kūdikiai auga be dienotvarkių. Tačiau jie juk keliasi ryte, valgo, pavargę užmiega dienos miegelio, eina miegoti vakare, o dažnai netgi daro tai labai panašiu metu. Bet juk tai ir yra dienotvarkė – dienoje pasikartojantys įvykiai, kurie suteikia kūdikiui saugumo ir užtikrina, kad bus patenkinti jo esminiai poreikiai!

Panašu, kad blogą šlovę dienotvarkės užsitarnavo tuomet, kai plačiai buvo pradėta kalbėti apie griežtas, vos ne minutėmis suskirstytas dienas su neginčytinu kėlimosi, guldymo ir maitinimo laiku. Nenuostabu, kad toks griežtumas buvo priimtinas tik nedaugeliui kūdikių ir jų tėvelių, o pačių dienotvarkių laikymasis kėlė daugiau streso nei naudos.

Visi kūdikiai yra labai skirtingi, taip pat skiriasi jų miego poreikis bei įpročiai, todėl mėginimas atrasti visiems tinkamą, universalią dienotvarkę pasmerktas jau pačioje pradžioje. Jei būtų galimybė tokią turėti, ją tikriausiai įteiktų kiekvienai ligoninę paliekančiai kūdikio mamytei, tiesa?

Todėl šiandien mes kalbame apie dienotvarkes, kurios atitinka vieno vienintelio, JŪSŲ kūdikio asmeninius poreikius ir jūsų šeimos gyvenimo būdą. Tokios dienotvarkės suteikia dienai struktūros ir nuspėjamumo, kas svarbu ne tik kūdikiui, bet ir tėvų dienos planui.

Nors dažnai manoma, kad dienotvarkėje viskas sukasi apie miegą, daug svarbesnis čia yra būdravimo laikas, t.y. tada, kai mažylis yra aktyvus. Amžių ir jūsų vaiko temperamentą atitinkantis būdravimo laikas apsaugo nuo didžiausio mažųjų pavojaus – pervargimo.

Rytinis pabudimas

Pradėti reikia nuo ryto ir nuspręsti, kada jūsų namuose prasideda diena. Taip, galime nuspręsti tol, kol mūsų sprendimas neprieštarauja kūdikių prigimčiai. Tarsi būtų iš anksto susitarę, didžioji dalis kūdikių mielai pradeda dieną kartu su saule ir gamta tarp 6-8 valandos. Dieną pradėdami daugiau-mažiau vienodu laiku (+/- 15 min.) užduosime gerą toną visai dienai. Vos pabudusį mažylį pamaitinkime, taip sustiprindami įprotį nubusti tuo pačiu metu, įsileiskime kuo daugiau natūralios šviesos ir pradėkime aktyvią ryto rutiną, signalizuodami, kad nakties miegas baigtas.

Vidutiniai būdravimo laikai pagal amžių

Internete gausu lentelių su siūlomais būdravimo laikais skirtingo amžiaus mažyliams. Dažnai mamos pastebi, kad nurodyti laikai šiek tiek skiriasi, todėl būtinai turime atkreipti dėmesį, ar lentelėje nurodomi vidutiniai, minimalūs ar maksimalūs būdravimo laikai.

Paprastai rekomenduojams būdravimo laikas kūdikiams iki 3 mėn. 1- 1,5 val; iki 6 mėn. – 2-2,25 val.; iki 9 mėn. – 2,5 val; iki 12 mėn. – 3-3,5 val.

Mamos dažnai nustemba, jog mažiausiai kūdikiai nori būdrauti iki pirmojo dienos miegelio. Juk, atrodo, ką tik pamiegoję visą naktį negali ir vėl norėti miego, tačiau nori! Tai galima pavadinti vienu iš vaikiško miego paradoksų, kaip ir tai, kad paprastai pirmąjam miegeliui vaikai užmiega lengviausiai.

Tačiau auginame unikalias asmenybes, tad vien statistikos ir lentelių tikrai nepakanka. Jautriai stebėdami, netrukus pamatysime, kad mūsų kūdikis „kalba“ savais nuovargio ženklais, padėdamas mums parinkti būtent jam tinkamiausią būdravimo trukmę.

Ankstyvieji ir vėlyvieji nuovargio ženklai

Galvodami apie nuovargio ženklus, dažniausiai prisimename žiovavimą. Deja, kūdikių nuovargio ženklai gerokai komplikuotesni. Pirmiausia dėl to, kad tai, kas bus nuovargio ženklu vienam kūdikiui, gali visiškai nieko nereikšti kitam. Kad gyvenimas neatrodytų lengvas, kūdikio nuovargio ženklai gali keistis jam augant, arba galime auginti kūdikį „slapuką“, kuris visai nenori parodyti, jog yra pavargęs.

Kad lengvai užmigtų ir panirtų į gilų miegą, migdomas kūdikis turi būti pavargęs, bet nepervargęs. Bėda ta, kad plačiausiai žinomi nuovargio ženklai, tokie kaip žiovavimas, akių trynimas, ypač nervingas verkimas paprastai reiškia: „Mama, kiek pavėlavai, aš jau turėjau miegoti“. Todėl svarbu, atidžiai stebint kūdikį, perskaityti jo rodomus ankstyvuosius nuovargio ženklus, kurie būtent ir reiškia, kad mažylis yra pasiruošęs miegui.

Dažniausių ankstyvojo nuovargio ženklų sąraše rasite:

  • Dingęs susidomėjimas veikla;
  • Sulėtėję judesiai;
  • Išsklaidytas žvilgsnis arba užsisvajojęs žvilgsnis į vieną tašką;
  • Raudonumas aplink akis ar antakius;
  • Mažesnis įsitraukimas į veiklą arba kontakto vengimas;
  • Minkštų žaislų ar antklodėlės lietimas prie veido;
  • Unikalus, jūsų kūdikiui būdingas ženklas.

Žinodami kūdikio amžiui rekomenduojamą būdravimo laiką, kuris tarnauja kaip orientyras, ir atidžiai stebėdami kūdikio rodomus nuovargio ženklus, jų abiejų kombinacijoje nesunkiai galime parinkti būtent jam tinkamiausią aktyvaus laiko tarpą tarp miegelių.

Vakaro ritualai

Miego konsultantai tikriausiai niekada nepersistengs kalbėdami apie ramaus vakaro ritualo svarbą. Iš tiesų, jis dažnai labai gelbsti nakties miegui. Jo trukmė labai priklauso nuo kūdikio amžiaus: mažesniems vaikučiams jis gali būti ir 10-15 minučių, o augant pasiekti ir 20-30 minučių trukmę.

Kiekviena šeima pasirenka jiems priimtiniausius ritualo veiksmus, svarbu apgalvoti, ar tie patys veiksmai ir jų seka bus įmanomi kiekvieną vakarą, atidžiai stebėti, kas patinka jūsų kūdikiui, kas jį ramina, o ne stimuliuoja. Dažnai vakaro ritualuose populiarus maudymas vonioje, kai kuriuos kūdikius ne ramina, o kaip tik suteikia energijos ir išblaško miegus. Tokiu atveju geriau pakeisti jį trumpu masažu ar greitu nusiprausimu.

Atkreipkime dėmesį, kad dienos eigoje būdravimo laikai paprastai kiek ilgėja: pats trumpiausias dažniausiai būna pirmasis būdravimo laikas, o prieš nakties miegą – ilgiausias. Tačiau būkime atidūs, nes dienos pabaigoje, o jei dar po maudynių, kūdikiai lengvai pervargsta. Tad jei užmigdyti sekasi sunkiai, kūdikis irzlus, galbūt užmigęs pabunda už pusvalandžio – tai ženklai, kad būdravimo laikas buvo per ilgas ir kūdikis pervargo.

***

Ieškodami tinkamiausių būdravimo laikų savo kūdikiui, turime būti kantrūs ir atlaidūs sau. Neabejotinai bus miegelių, kuomet kūdikio rodomi nuovargio ženklai nebus aiškūs, ir mes pasimesime, tuomet galime vadovautis rekomenduojamu būdravimo laiku pagal kūdikio amžių. Bus miegelių, kuomet suprasime, kad užmigdėme per anksti ar per vėlai. Mes tiesiog žmonės ir, nepaisant begalinės meilės ir artumo, tai neužtikrina, kad mes prigimtinai žinosime, kaip interpetuoti kūdikio kūno kalbą, garsus ir mimikas nuo pat pirmos dienos. Tačiau atidžiai stebėdami, klausydami ir mokydamiesi netrukus tapsime pačiais geriausiais jų „kalbos“ vertėjais.