Kalbant apie mažus vaikus, žodis „savarankiškas“ tikrai nėra dažniausiai vartojamas, tačiau miego kontekste gebėjimas užmigti be aktyvios pagalbos yra būtent tas raktas, vedantis į išmiegotas vaikų ir tėvų naktis. Tik turime susitarti dėl sąvokų: nei kūdikiai, nei mes, suaugusieji, iš tiesų neišmiegame visos nakties nepabudę. Nedideli nubudimai tarp miego ciklų yra natūralūs ir visiškai fiziologiškai normalūs. Tai tokie momentai, kai mes pasitaisome pagalvę, galbūt užsitraukiame antklodę ar persiverčiame ant kito šono, kad ir toliau saldžiai miegotume.

Lygiai taip pat elgiasi ir kūdikiai, tik jų miego ciklas yra ženkliai trumpesnis nei suaugusiųjų, kas reiškia, kad tokių pabudimų yra gerokai daugiau. Bėda ta, kad kūdikiams dažnai sunku pasiversti ant kito šono ir vėl ramiai užsnūsti, nes įmigo jie ne patys, o gerdami šiltą mamos pienuką ar sūpuojami tvirtų tėčio rankų, o gal ritmiškai supami ant gimnastikos kamuolio. Tad visiškai natūralus jų klausimas prasibudinus: o kur ta maloni pagalba, kuri man jau visiškai asocijuojasi su panirimu į miego būseną?

Pagalvokime, juk dažnas mūsų turi savo užmigimo ritualus. Kažkam tai keletas knygos puslapių, tam tikra užmigimo poza ar minčių eiga, tik skirtingai nei kūdikiams, šiems įpročiams mums dažniausiai nereikia kitų žmonių pagalbos.

Taigi, svajodami apie naktinį poilsį, tėvai imasi vienokių ar kitokių būdų išmokyti vaikus užmigti savarankiškai. Ir ne, tai nebūtinai reiškia išsiverkimo vienumoje metodus (ang. cry it out), yra nemažai švelnesnių ir labai švelnių būdų to išmokyti. Tik neretai jie nusivilia, kad interneto platybėse žadėtas poilsis neateina taip lengvai, kaip norėtųsi, ir nusprendžia, kad jų kūdikiui TAI neveikia. Tačiau ar tikrai? Ar visgi nebuvo kitų priežasčių, kodėl nepavyko ar nebuvo tokio rezultato, kokio tikėtasi? Neretai tokias nesėkmes galima paaiškinti keletu dažniausiai pasitaikančių scenarijų:

1. Iššsiskyrę tėvų lūkesčiai ir vaikų galimybės

Neleiskite knygų pavadinimams, žadantiems 12 valandų nakties miegą dvyliktą kūdikio gyvenimo savaitę, jūsų apgauti. Tai įmanoma tik retam kūdikiui ir dažniausiai jie aprašomi būtent tose knygose. Tikrame gyvenime tokiems mažiems kūdikiams dar reikia naktinių valgymų ir tėvų pagalbos užmiegant. Tiesa, toji pagalba gali būti labai minimali, kartais apsiribojanti tik pačiu tėvų artumu. Švelnių miego konsultacijų pasaulyje, mokymas užmigti savarankiškai pradedamas tik nuo maždaug 6 gyvenimo mėnesio, o iki to laiko taikomos tik pozityvaus miego praktikos, padedančioms kūdikiui nusiraminti su neįkyria tėvų pagalba.

Taip pat kartais galbūt verta eiti į kompromisą su savo lūkesčiais ir pasitenkinti ne maksimaliu norimu rezultatu. Tarkime, visą naktį žindomas vaikas išmoko užmigti be krūties, o laikydamas mamos ranką. Galbūt norėtųsi, jog užmigtų tiesiog paguldytas lovelėje, tačiau turime pripažinti, kad jau įvyko didelis pokytis ir pasimėgauti ramybės bei artumo minute, užuot primigtynai siekę tobulo miego.

2. Dienos ritmas neatitinka kūdikio miego poreikių

Tikra tiesa, kad nakties miegas prasideda dieną ir naktiniai pabudinėjamai pirmiausia sprendžiami amžiui tinkamu dienos miego ir poilsio kiekiu. Tad, prieš pradėdami pokyčius, užtikrinkite, kad esama vaiko dienotvarkė yra pastovi, atitinkanti jo amžiui reikalingą dienos miego kiekį, o jei dienotvarkėje padarėte esminių pokyčių, leiskite bent savaitę vaiko organizmui prie jos priprasti.

Jei dienos metu kūdikis pervargsta ar patiria daug intensyvių emocijų, fizinės stimuliacijos, tikėtis gero nakties miego arba sėkmės mokantis užmigti be įprastos pagalbos yra paprasčiausiai nerealu. Mėginimai išvarginti vaiką, tikintis, jog jis lengviau užmigs savarankiškai, tiesiog gali pasmerkti visą procesą arba bent jau iššaukti daug bereikalingų ašarų. Todėl neklausykite aplinkinių, teigiančių, jog tiek daug vaikai nemiega – jūs žinote geriau.

3. Miego mokymui pasirinktas netinkamas laikas

Kad ir kaip norisi greitų pokyčių ir ramaus miego, susilaikykite nuo mokymosi, jei artimiausiu metu bent dvi-tris savaites negalite užtikrinti ramaus ir gana nuobodaus gyvenimo savo kūdikiui. Taigi, jei planuojate kelionę su kūdikiu, kraustymąsi, ilgą giminaičių vizitą, netrukus gims arką tik gimė naujas šeimos narys, o gal artėja Kalėdos su įprastomis linksmybėmis – dabar nėra tinkamiausias laikas, kuris būtų jūsų pusėje. Jei pradėjus pokyčius kūdikis susirgo ar jautriai sureagavo į skiepus, tai taip pat ženklas padaryti pertraukėlę. Tiesa, dantų dygimas paprastai nelaikomas priežastimi nepradėti formuoti savarankiško užmigimo įgūdžių, tiesiog kritinėmis dienomis reikėtų kiek sulėtinti tempą.

Kalbant apie laiką, svarbus ir dienos metas, kuomet sėkmės tikimybė ženkliai išauga. Pradėkite nuo nakties miego, kai dienos nuovargis ir didesnis melatonino kiekis organizme bus jūsų slapti pagalbininkai. Užmigti dienos miegeliui, kai aplink vyksta tiek įdomių reikalų, o už lango šviečia saulė, yra nepalyginamai sunkiau, todėl tik išmokus užmigti naktį planuokite dienos pokyčius.

4. Pasirinktas metodas netinka kūdikio temperamentui arba neatitinka šeimos vertybių

Jei auginate ramų ir lengvai prie pokyčių prisitaikantį kūdikį, tikėtina, kad metodo pasirinkimas nėra toks svarbus, tačiau tokiais kūdikiais džiaugiasi ne visi tėveliai. Tad, prieš nuspręsdami pradėti mokyti savo kūdikį, pasidomėkite įvairiais būdais ir jų modifikacijomis, kad pasirinktumėte tą, kuris labiausiai, tikėtina, bus priimtinas kūdikiui bei jums patiems. Paklauskite savęs, kokia mano tėvystės filosofija? Koks metodas man yra priimtiniausias ir kokį metodą taikydamas aš pajėgsiu išlaikyti nuoseklumą? Dažnu atveju miego mokymas privers jus išeiti už savo komforto zonos ribų, todėl, pasirinkę tinkamiausią metodą, panagrinėkite jį iki smulkmenų, kad proceso eigoje žinotumėte kaip elgtis, jei kažkas nevyks taip lengvai, kaip planavote. Tik tada, kai tėvai yra visiškai užtikrinti savo pasirinktu metodu, jie gali būti nuoseklūs ir pasiekti norimų rezultatų. Verta paminėti, kad, atsižvelgiant į esamus kūdikio įpročius, efektyviausiai gali veikti ir kelių metodų kombinacijos arba tiesiog tinkamas metodo pasirinkimas tam tikrame amžiuje.

5. Nepavyko išvengti „protesto nakties“ spąstų

Ir kas gi ta protesto naktis? Mokant vaiką naujų miego įpročių, pirmoji naktis būna sunki, kitomis jau atsiranda pirmiejo progreso ženklai ir BUM – atrodo vėl niekas neveikia ir naktis netgi blogesnė nei iki pokyčių pradžios! Protesto naktis yra visiškai natūrali proceso dalis, kuomet nuosekliai mažinant pagalbą, vaikai greitai supranta, kad tam tikro elgesio daugiau nebebus ir tarsi iš visų jėgu pabando įsitikinti, ar jų pasipriešinimas galėtų grąžinti senąją tvarką.

Ir tada dažni tėvai nusprendžia, kad šis metodas jų vaikui netinka, taip padarydami vieną didžiausių klaidų tiesiog iš nežinojimo, kad protesto naktis yra tarsi paskutinis pablogėjimas prieš pastovius ilgalaikius pokyčius ir kaip tik reiškia, kad jų pasirinktas planas veikia. Kad ir kaip tai erzintų, tenka pripažinti, jog toks protestas yra absoliučiai pozityvus ženklas. Priklausomai nuo metodo intensyvumo ir vaiko temperamento, toks protestas paprastai nutinka trečiąją arba ketvirtąją naktį.

Patarimas tokiu atveju tik vienas – nepasiduoti ir laikytis savo pasirinkto kurso. Kad įvertintumėte, kokie pokyčiai iš tikrųjų vyksta, vieną pasirinktą metodą rekomenduojama taikyti ne mažiau dešimties dienų.

6. Vieningo šeimos plano nesilaikymas

Mokymosi miegoti savarankiškai procesas toks pat nelengvas, kaip ir bet kokio rimto įpročio keitimas. Jei kada metėte rūkyti ar atsisakėte kavos, žinote apie ką aš kalbu. Juk keičiame beveik visą vaiko gyvenimą besiformavusį įprotį užmigti tam tikru būdu! Jūs padedate savo vaikui lengviau priimti šiuos pokyčius, o kas padeda jums?

Parama ir pagalba tokiu metu yra ypatingai svarbi. Kad ir kas būtų šalia, jums reikalinga galimybė atsiremti, pasitarti ar tiesiog prisiminti, koks ilgalaikis šio proceso tikslas.

Vaiko mokymas užmigti savarankiškai turi tapti visos šeimos reikalu, kai visi laikosi vienodo plano. Jei vaiką ramina skirtingi žmonės, tarkime mama ir tėtis, jie turi sutarti, kaip ir kokiu intensyvumu jie padeda vaikui konkrečiu metu ir nuosekliai laikytis tokios eigos, kad nesukurtų painiavos, ką konkrečiai kūdikis turi išmokti. Jei proceso metu tenka valdyti vieno iš šeimos narių pasipriešinimą arba atremti abejones jūsų veiksmais, išlaikyti nuoseklumą, užtikrinantį sėkmę neveik neįmanoma.

Ir visgi, jei tokio sutarimo ir bendro plano pasiekti nepavyksta, tuomet geriau atidėti miego mokymus arba sutarti, kad jei nesutinkančioji pusė nepadeda, tai bent jau netrukdytų.

Visgi, pagrindinis sėkmės garantas, be abejonės, yra nuoseklumas. Nesvarbu, kokį metodą pasirinksite, jei taikysite jį nuosekliai ir pakankamai ilgai, tikrai pamatysite teigiamus pokyčius. Net jei ir pasitaikys kokia naktis, kai bus per sunku laikytis plano – atjauskite save, kas gi galėtų pasmerkti nemigos iškamuotus pervargusius tėvus. Visas grožis, kad tuoj pat bus kita naktis, kur vėl galėsite tęsti tai, kam pasiryžote. Tiesiog prieš pradėdami, įsitikinkite, ar padarėte viską, kad užprogramuotumėte save ir savo vaiką neišvengiamai sėkmei.